Palangos vardo kilmė taip pat susijusi su padavimais ir jūra. Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga, Langa.
Į Baltijos pakrantę išsilaipindavo ne tik užjūrio pirkliai, bet ir užkariautojai. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas labiau primena legendinį pasakojimą apie danų karaliaus Valdemaro I-jo kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m.